kauti

1 káuti, káuna (káuja), kóvė (kãvo) 1. tr. N, [K], BzBkXVI246, ArchXXXIV391 mušti, dobti; kovoti: Kam káuji (kauni) jį? J.Jabl. Žmogus kovė peles, kur tiktai galėdamas J.Jabl. Padagą arklį nereikia káuti, t. y. mušti, ale sukušink tik su atvarslais J. Su kirpente káuk kirpentę, kad kirvis įlįstų į medį, o medis atskiltų J. Pagonys kavo žemėn (nužudė, užmušė) šventą vyrą S.Dauk. Ne vieną kovą yra lietuviai kovę ant Baltųjų (= Baltijos) jūrų su danais Š. Audrų kaujamas tu [ąžuole] dar nesi savo veido nulenkęs žemyn J.Jabl. Kas kaujančiam vargas, tas priveikėjui vainikas A.Baran. Gelbėk ... karaujančiuosius, tuos su turkais kaujančiuosius Mž573. | refl. KlG98: Kas nori kautis už laisvę ir įrodo darbu savo pasirengimą, tas gali būti priskirtas prie revoliucinių demokratų rš. Bet priešas kovėsi aplink, o artyn nėjo A.Vien. Prie Dirvinės kaimo, kovęsi gerai, ilsis trys kareiviai, miega trys kariai E.Miež. Tik tas gyvenimo ir laimės vertas, kurs kaunasi dėl jų kasdien rš. Vaikai jau stvarstos káutis J, Vlk. Vaikai vis káunas Brsl. Ir juodu kartais káudavosi J.Jabl. Kaunas kap baronai Mrk. Jis kap gaidys, neiškenčia neskovęs Alv. Einam gulti bardamies, o paskėlę kaudamies (d.) Vlk. Tę baras, tę kaunas Knv. Vakarelin nueis, i vė káunas Aps. Idant nenujunktų ir neažumirštų kariaut ir su savo priešinykais kautis SPII7. Sugrįžta sandara terp tų, kurie kavosi SPI13. Keturi vėjai kavosi terp savęs mariose didžiose SPI272. 2. refl. bartis: Káutis káutis – ir susimušė Krsn. Veikiaus savo tikro atstoja, neg apie juos bartis, kautis ir pavadinėtis turėtų DP533. 3. tr. ArchXXXIV391 kalti (kalvėje): Tilžė[je] siūtos kamanėlės, Kaune kautos padkavėlės JD790. Gelžinius pančius ant kojų kavo JD1162. \ kauti; apkauti; atsikauti; įsikauti; iškauti; nukauti; pasikauti; prasikauti; prikauti; sukauti; užkauti